Veiklų įgyvendinimas

Socialinis konsultantas yra pagrindinis dalyvių kontaktinis asmuo, teikiantis nuolatinę paramą dalyviams viso „Receptinio meno“ programos laikotarpiu. Jis turi bendrą programos apžvalgą, paprastai dalyvauja meninėse ir kultūrinėse veiklose, taip pat dalyviai gali su juo susisiekti telefonu, el. paštu arba gyvai nustatytomis darbo valandomis.

Socialinis konsultantas, suderinęs su dalyviais, įvertina jų komunikacijos poreikius, pavyzdžiui, poreikį gauti priminimo žinutes prieš kiekvieną veiklą.

Meninių veiklų metu socialinis konsultantas ir kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriai yra bendrai atsakingi už palankios ir saugios aplinkos kūrimą, vadovaudamiesi pagrindiniais grupinių veiklų vedimo principais.

Nuotrauka: Jaroslav Gaszyński

„Receptinio meno“ programos turėtų būti kuriamos taip, kad dalyviams būtų užtikrinta saugi erdvė. Tai reiškia erdvę, kurioje žmonės jaučiasi saugūs laisvai dalytis savo nuomone, jausmais ir patirtimis, kurioje jie gali atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir įsitraukti į kultūros ir meno veiklas.

Toliau pateiktos rekomendacijos gali padėti užtikrinti dalyviams saugią erdvę:

• Sukurkite šiltą priėmimą. Pasitikite dalyvius taip, kad jie jaustųsi saugiai, o grupėje susiformuotų gera atmosfera.

• Laikykitės ne terapinio požiūrio. Pagrindinis Baltijos jūros regiono „Receptinio meno“ principas – tai ne terapinė prieiga psichikos sveikatai ir gerovei stiprinti. Todėl svarbu pabrėžti, kad programos kultūros ir meno veiklos neturėtų būti kuriamos taip, kad spręstų stresą keliančias ar traumuojančias temas, ir neturėtų bandyti jų „išdirbti“.

• Skatinkite ir įtraukite. Socialinis konsultantas ir kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius turėtų skatinti dalyvius įsitraukti ir bendrauti su jais priimtinai. Tai padeda dalyviams atsiverti savu tempu ir stiprinti savo gerovę veiklose bei grupėje. Skatinkite atvirą tarpusavio komunikaciją ir užtikrinkite, kad kiekvienas turėtų galimybę pasisakyti.

• Užtikrinkite veiksmingą komunikaciją. Naudokite aiškią ir glaustą kalbą. Nors daugeliui kultūros ir meno veiklų nereikia gilių kalbinių įgūdžių, svarbu atsižvelgti į dalyvių, kurie dar mokosi šalies valstybinės kalbos, poreikius. Jei įmanoma, pateikite informaciją apie programą keliomis kalbomis.

• Atkreipkite dėmesį į stigmatizaciją ir diskriminaciją. Socialinis konsultantas ir kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius turėtų būti jautrūs stigmatizacijos ir diskriminacijos temoms. „Receptinio meno“ programos siūlo „erdvę be diagnozių“. Dalyviams nėra draudžiama paminėti savo diagnozę, tačiau tai nėra forumas gilintis į ją. Visi dalyviai turi jaustis laukiami ir būti vienodai gerbiami, nepriklausomai nuo kilmės, negalios, lyties, amžiaus ir (arba) socialinės padėties. Laikykitės neutralios ir nešališkos laikysenos. Prieš įsipareigodami vesti kultūros ar meno veiklas, apmąstykite savo išankstines nuostatas; venkite dalyviams priskirti tam tikras socialines tapatybes ir su jomis siejamas vertybes, gyvenimo būdą ar patirtis. „Receptinio meno“ programos turėtų būti sukurta erdvė, kurioje dalyviai gali būti savimi, atsitraukę nuo stigmatizacijos ir diskriminacijos.

• Įvertinkite prieinamumą. Tai gali apimti ir tai, ar vieta pritaikyta asmenims su negalia.

• Kurkite ritualus. Ritualai – tai pasikartojantys elementai, kurie yra kiekvienoje veikloje ir suteikia struktūros bei saugumo ir priklausymo bendruomenei jausmą. Pavyzdžiui, kiekvieną veiklą pradėti kvėpavimo pratimu ir (arba) trumpam užmerkti akis, kad dalyviai „įsikurtų“ akimirkoje ir veiklą pradėtų ramiau.

• Planuokite pertraukas. Įtraukite pertraukas, kad būtų balansas tarp veiklų ir poilsio. Pertraukos suteikia laiko apsikeisti mintimis ir refleksijomis bei geriau susipažinti. Dalyvių poreikiai skiriasi – kai kuriems gali būti sunku ilgiau išlaikyti dėmesį. Taip pat svarbu informuoti dalyvius, kad prireikus jie gali pasiimti papildomą pertrauką ir veiklos metu.

• Aktyvus ir pasyvus dalyvavimas. Palaikykite dalyvius veiklų metu. Pasyvus dalyvavimas yra visiškai priimtinas, tačiau aktyvų dalyvavimą švelniai skatinkite siūlydami veiklas, kurioms nereikia ankstesnės meninės patirties. Įvertinkite grupę ir nuspręskite, ar būtų naudinga įtraukti komandines veiklas, kuriose galima dalytis idėjomis ir kurti vieniems kitų indėlio pagrindu.

• Savanoriškas dalyvavimas. Dalyviai turi žinoti, kad dalyvavimas veiklose yra savanoriškas, ir jie gali nuspręsti, kad programa jiems netinka. Jei dalyvis nori pasitraukti, svarbu aiškiai pasakyti, kad tai yra priimtina. Paklauskite dalyvio pasitraukimo priežasties. Žinoma, reikėtų pamėginti rasti būdą, kad dalyvis galėtų likti programoje, pavyzdžiui, dalyvauti kartą per savaitę vietoje dviejų kartų, arba pasiūlyti galimybę pereiti į kitą programą, kuri labiau atitiktų jo/jos poreikius.

• Grįžtamasis ryšys ir refleksija. Sudarykite galimybes dalyviams teikti grįžtamąjį ryšį apie veiklų vedimą ir pačias veiklas. Organizuokite aptarimus, kurie padėtų dalyviams reflektuoti savo patirtis ir tai, ko jie išmoko.

• Savirefleksija. Būdami socialiniu konsultantu ar kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriumi, reguliariai atlikite savirefleksiją, kad atpažintumėte ir kvestionuotumėte savo priskyrimus dalyvių atžvilgiu.

Svarbu šiltai pasitikti dalyvius ir aiškiai pristatyti dalyvavimo programoje gaires bei lūkesčius, pavyzdžiui, konfidencialumo grupėje principus, bendravimo taisykles ir pan. Pradinės veiklos turėtų būti orientuotos į tai, kad dalyviai susipažintų tarpusavyje.

Programą rekomenduojama pradėti nuo meninės veiklos, leidžiančios dalyviams lengvai įsitraukti, pavyzdžiui, tapybos ar rankdarbių, nes tokios veiklos suteikia galimybę jaustis ramiai, dirbti savo tempu ir kartu palaikyti neformalų bendravimą su kitais. Programai įsibėgėjus, gali būti įtraukiamos labiau išraiškingos veiklos, tokios kaip vaidinimas ar dainavimas, kurios leidžia dalyviams ugdyti pasitikėjimą savimi ir jaustis drąsiau vieniems prieš kitus. 

Nuotrauka: Odensės savivaldybė

Socialinis konsultantas kartu su kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriumi turėtų siekti užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp dalyvių pažeidžiamumo ir saugios, be pasirodymo spaudimo, aplinkos kūrimo, kartu sudarant sąlygas dalyviams atskleisti savo kūrybiškumą ir patirti asmeninį augimą veiklų metu.

Įpusėjus programai, socialinis konsultantas – individualiai arba grupėje – skatina dalyvius apmąstyti, kaip per menines veiklas įgytos patirtys gali būti pritaikytos kasdieniame gyvenime pasibaigus „Receptinio meno“ programai.

Taip pat turėtų būti aptartos galimybės dalyviams susitikti ir po programos pabaigos, kad socialinis konsultantas turėtų pakankamai laiko susisiekti su atitinkamais partneriais ir, atsižvelgdamas į dalyvių ateities poreikius bei norą toliau įsitraukti į kultūrines, menines ar socialines veiklas, sudaryti tam sąlygas pasibaigus programai.

Baigiamojo „Receptinio meno“ programos susitikimo metu svarbu skirti laiko dalyviams apžvelgti kartu praleistą laiką ir reflektuoti įgytas patirtis: vykdytas veiklas, grupės patirtis ir asmeninį tobulėjimą.

Tam tikros kultūrinės ir meninės veiklos – pavyzdžiui, muzika, literatūra, vizualieji menai ar teatro pasirodymai – gali sukelti stiprias emocijas. Jos gali būti labai įvairios: nuo liūdesio ar susigraudinimo iki visiško emocinio užplūdimo.

Svarbiausia, kad būtų sudaryta erdvė asmeniui (ar asmenims) šias emocijas išreikšti. Socialinis konsultantas turėtų būti šalia ir suteikti palaikymą. Dažnai pakanka paprasto klausimo „Ar jums viskas gerai?“, kad žmogus pasijustų saugus ir galėtų išreikšti savo jausmus. Svarbu klausytis ir nuraminti, kad emocijų išgyvenimas ir jų reiškimas yra normalus ir sveikas procesas – tai emocinio išlaisvinimo forma.

Tais atvejais, kai socialinis konsultantas nedalyvauja veikloje, svarbu, kad kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius būtų pasirengęs reaguoti į galimas emocines situacijas. Reikėtų pažymėti, kad tokios situacijos kyla ne tik „Receptinio meno“ programose, todėl dauguma kultūrinių veiklų ir meno koordinatorių jau turi patirties ir strategijų, kaip su jomis tvarkytis.

Svarbu, kad kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriai aiškiai parodytų, jog jaučiasi užtikrinti ir kompetentingi reaguoti į emocines situacijas, jei jos kiltų. Jei taip nėra, būtina su socialiniu konsultantu aptarti, kokios papildomos žinios ar pasirengimas reikalingi, kad tokiose situacijose būtų galima tinkamai reaguoti, ypač kai socialinis konsultantas veikloje nedalyvauja.

Tiek kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriams, tiek socialiniam konsultantui svarbu gerai suprasti savo gebėjimų ribas, kompetencijas ir atsakomybes dirbant su asmenimis, patiriančiais psichikos sveikatos sunkumų. Jei kyla situacija, kuri, jūsų manymu, viršija jūsų kompetencijas, būtina iš anksto žinoti, į ką tokiais atvejais kreiptis.

Jei socialiniam konsultantui kyla neatidėliotinų susirūpinimų dėl dalyvio psichikos sveikatos ar gerovės, visada reikia kreiptis į atitinkamą medicinos specialistą (iš anksto turint aiškų veiksmų planą – kaip ir į ką tokiais atvejais kreiptis). Kol dalyvis gaus reikiamą pagalbą ir paramą, svarbu likti su juo ir užtikrinti jo saugumą.