Tarpsektorinis bendradarbiavimas savivaldybių ar regionų organizacijose yra būtinas kuriant „Receptinio meno“ programos organizacinę struktūrą. Taip yra todėl, kad „Receptinio meno“ programose dalyvauja suinteresuotosios šalys ir specialistai iš įvairių sektorių, tokių kaip sveikatos, kultūros, socialinės apsaugos ir gerovės, jaunimo ir (arba) vyresnio amžiaus asmenų administravimo sričių.
Šių skirtingų sektorių įsitraukimas priklauso nuo vietinėje programoje numatytų tikslinių auditorijų ir (arba) strategijų bei politikos sričių, kurias remia vietinė „Receptinio meno“ programa.
Tarpsektorinis bendradarbiavimas taip pat yra būtinas siekiant taikyti sisteminį požiūrį, o ne fragmentuotą veiklos modelį. Sisteminis požiūris pripažįsta savivaldybių ir regionų organizacinį sudėtingumą, kurį sudaro skirtingi administraciniai sektoriai, turintys savų interesų sričių ir kompetencijų. Jis taip pat pabrėžia poreikį sujungti šiuos skirtumus, kad būtų sukurta veiksminga tarpdisciplininė partnerystė, kurioje visi savivaldybės ar regiono sektoriai būtų laikomi vienodai svarbiais.
Nuotrauka: Lelde Goba
Tarpsektorinis, tarpdisciplininis bendradarbiavimas suburia įvairius suinteresuotuosius subjektus, turinčius skirtingas perspektyvas, veikimo logikas, motyvacinius veiksnius ir praktikas, ir taip padeda valdyti savivaldybių bei regionų veiklos kompleksiškumą. Todėl „Receptinio meno“ programų kūrimo ir diegimo etapuose būtina skirti ypatingą dėmesį tarpsektoriniam bendradarbiavimui, nes jam reikalingas laikas – siekiant užmegzti tvarius ryšius, sukurti sinergiją, telkti išteklius ir išvystyti bendrą supratimą apie tai, kaip „Receptinio meno“ programos veikia, kokią naudą teikia ir kaip gali būti integruojamos į skirtingų sektorių veiklą.
Vaizdo įrašas: Mārtiņš Kreilis
Vienas svarbiausių tarpsektorinio bendradarbiavimo aspektų – užtikrinti, kad visi sektoriai sutartų dėl „Receptinio meno“ programos tikslų. Skirtingi sektoriai gali turėti nevienodus prioritetus: pavyzdžiui, socialinės gerovės sektorius gali orientuotis į pagalbą žmonėms grįžtant į darbo rinką, sveikatos sektorius – į dalyvių psichikos gerovės stiprinimą, o kultūros sektorius – matyti programą kaip galimybę pasiekti naujas kultūros auditorijas.
„Tarpsektorinio bendradarbiavimo tarp sveikatos ir kultūros sektorių kūrimas pareikalavo daug laiko, nes reikėjo rasti tinkamus sveikatos priežiūros specialistus, kurie, mūsų vertinimu, galėtų veiksmingai nukreipti dalyvius į programą ir prisidėti prie jos tęstinio įgyvendinimo ateityje.“
Norboteno bandomoji programa
Be to, tarpsektorinis bendradarbiavimas gali būti naudingas ieškant ir identifikuojant „Receptinio meno“ programų finansavimo galimybes. Daugiau apie „Receptinio meno“ programų finansavimo užtikrinimą skaitykite čia.
Siekiant sukurti tarpsektorinį bendradarbiavimą, svarbu nustatyti, kurios administracijos ar padaliniai savivaldybės viduje ar už jos ribų turėtų būti įtraukti formuojant organizacinę struktūrą.
