„Receptinio meno“ Baltijos jūros regione vertinimo struktūra

Proceso vertinime nagrinėjami „Receptinio meno“ programų įgyvendinimo procesai visose penkiose šalyse (Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Švedijoje ir Danijoje).  Šioje vertinimo dalyje ypatingas dėmesys skiriamas įgyvendinimo strategijoms – ne tik nustatant, kurios iš jų yra svarbios „Receptinio meno“ įgyvendinimui, bet ir pateikiant įžvalgas apie tai, kaip, kam ir kokiomis aplinkybėmis šios strategijos veikia. Procesų vertinime taikomas daugiametodis požiūris, grindžiamas realistiniu vertinimu: pasitelkiamos literatūros apžvalgos, individualūs interviu, grupinės diskusijos ir renkamos suinteresuotųjų šalių nuomonės siekiant gauti išsamių įžvalgų. Proceso vertinimu siekiama:  

• Įvertinti ir dokumentuoti „Receptinio meno“ programų įgyvendinimą tarp visų pilotinių partnerių.

• Identifikuoti ir apibrėžti „Receptinio meno“ programų įgyvendinimo strategijas.

• Išnagrinėti, kaip, kam ir kokiomis sąlygomis veikia dalis nustatytų įgyvendinimo strategijų.

Atsiliepimų medis

Kiekvienų „Receptinio meno“ dirbtuvių pabaigoje dalyvių buvo prašoma anonimiškai pateikti atsiliepimą apie savo patirtį raštu. Jiems buvo užduodami du klausimai: „Ką šiandien sužinojote ar atradote?“ ir „Kaip tai jus privertė jaustis?“. Atsiliepimai buvo rašomi ant spalvotų lapelių, iš kurių buvo formuojamas „atsiliepimų medis“ ar kuri nors kita kita paprasta figūra.

Duomenų rinkimas po kiekvienos sesijos buvo skirtas fiksuoti dalyvių tiesiogines patirtis dalyvaujant grupinėse meno veiklose. Tai taip pat padėjo geriau suprasti, kuo ypatingas menas ir įvairios meno formos. Be to, buvo siekiama sukurti saugią rutiną dalyviams ir skirti šiek tiek laiko refleksijai kiekvienos dirbtuvės pabaigoje.

Apie „atsiliepimų medį“ daugiau galite sužinoti čia.

Ekonominis vertinimas nagrinėjo „Receptinio meno“ programų įgyvendinimo sąnaudas pilotinėse vietose ir įvertino numatomas būsimo įgyvendinimo sąnaudas. Baltijos modelis buvo išbandytas septyniose skirtingose vietose, kuriose  „Receptinio meno“ programos buvo įgyvendinamos remiantis bendrąja koncepcija, tačiau pritaikant jas prie vietos konteksto. Todėl buvo tikimasi, kad faktinės įgyvendinimo sąnaudos skirsis.

Bandomojo etapo sąnaudos skirtingose vietose tarpusavyje smarkiai skyrėsi: nuo maždaug 8 400 € iki 57 800 € vienam ciklui, o sąnaudos vienam programą baigusiam dalyviui siekė nuo 684 € iki 5 349 €. Šie skirtumai atspindi nacionalinių kainodaros struktūrų ir programų dizaino skirtumus, įskaitant darbuotojų ir dalyvių skaičių, transporto poreikius ir organizacinę sąrangą. Daugumoje vietų tikimasi, kad ateityje sąnaudos sumažės, nes nukreipimo keliai taps efektyvesni, o pradinės įgyvendinimo išlaidos nepasikartos. Duomenis apie sąnaudas projekto partneriai pateikė naudodami standartizuotą ataskaitų teikimo įrankį.

Nors nebuvo galima įvertinti sąnaudų efektyvumo (nes nebuvo palyginimo objekto, pavyzdžiui, įprastos priežiūros ar kontrolinės grupės), atliekamas sąnaudų vertinimas suteikia vertingos informacijos planavimui ir sprendimų priėmimui. Jis padeda nustatyti realistiškus būsimų programų įgyvendinimo sąnaudų lūkesčius, pagrindžia biudžeto planavimo ir užsakymo sprendimus bei suteikia naudingų įžvalgų apie tai, kokią įtaką programos dizaino pasirinkimai gali turėti bendrosioms sąnaudoms. Dėl to išvados tampa naudinga priemone savivaldybėms ir organizacijoms, svarstančioms galimybę įgyvendinti ar plėsti „Receptinio meno“ iniciatyvas.

Ekonominio vertinimo išvados pateikiamos čia.

Aukščiau aprašyta vertinimo sistema buvo sukurta Baltijos jūros regiono projekto „Receptinis menas“ poreikiams. Ji buvo sukurta taip, kad atitiktų šio konkretaus projekto vertinimo tikslus ir uždavinius, tikslinę auditoriją bei terminus.  

Vertinimo sistemą galite pritaikyti pagal savo poreikius, konkrečias „Receptinio meno“ aplinkybes, tikslinę auditoriją ir pan. Vertinimo sistemą taip pat galite naudoti ir tik kaip įkvėpimo šaltinį galvojant idėjas, kaip parengti savo vertinimo planą.