Praktiniai patarimai, kaip vesti „Receptinio meno“ veiklas

Socialinis konsultantas yra pagrindinis dalyvių kontaktinis asmuo, kuris teikia nuolatinę paramą dalyviams visos „Receptinio meno“ programos metu. Jis turi bendrą programos apžvalgą, dažniausiai dalyvauja kultūrinių veiklų ir meno veiklose ir taip pat turėtų būti pasiekiamas dalyviams telefonu, el. paštu arba gyvai per nustatytas darbo valandas.

Socialinis konsultantas, suderinęs su dalyviais, įvertina jų komunikacijos poreikius, pavyzdžiui, priminimo žinutės siuntimą prieš kiekvieną veiklą.

Veiklos metu socialinis konsultantas ir kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius kartu atsako už palaikančios aplinkos kūrimą, laikantis grupinių veiklų vedimo principų. Svarbu, jog socialinis konsultantas ir kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius iš anksto aptartų savo vaidmenis ir lūkesčius, kad veiklos vyktų sklandžiai.

„Receptinio meno“ programos turėtų būti kuriamos taip, kad dalyviams būtų užtikrinta saugi erdvė. Tai reiškia erdvę, kurioje asmenys jaučiasi saugūs laisvai dalytis savo nuomonėmis, jausmais ir patirtimis, kur jie gali atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir įsitraukti į kultūros ir meno veiklas.

Nuotrauka: Westpomeranian Region

Šios rekomendacijos gali padėti užtikrinti saugią erdvę dalyviams:

• Šiltai pasitikite dalyvius, kad jie jaustųsi saugūs ir grupėje būtų kuriama teigiama atmosfera.

• Pagrindinis „Receptinio meno Baltijos jūros regione“ principas yra tai, kad programa grindžiama neterapiniu požiūriu į psichikos sveikatos ir gerovės stiprinimą. Todėl svarbu pažymėti, kad „Receptinio meno“ programų kultūros ir meno veiklos neturėtų būti kuriamos ar skirtos spręsti stresines ar traumuojančias patirtis.

• Skatinkite ir bendraukite. Socialinis konsultantas ir kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius turėtų skatinti dalyvius ir su jais bendrauti jų pačių lygmeniu. Tai padės dalyviams atsiverti savo tempu ir veiklose bei grupėje prisiimti atsakomybę už savo gerovę. Skatinkite atvirą bendravimą tarp dalyvių ir užtikrinkite, kad kiekvienas turėtų galimybę pasisakyti.

• Efektyvi komunikacija. Naudokite aiškią ir glaustą kalbą. Nors daugeliui kultūros ir meno veiklų nereikia pažangių kalbinių įgūdžių, svarbu atsižvelgti į dalyvių poreikius, ypač tų, kurie dar mokosi jūsų šalies valstybinę kalbą. Jei įmanoma, pateikite informaciją apie „Receptinio meno“ programą skirtingomis kalbomis.

• Nuoseklumas. Kai įmanoma, rekomenduojama, kad kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius vestų daugiau nei vieną veiklą programoje. Tai padeda dalyviams jaustis patogiau su kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriumi. Taip pat tai suteikia galimybę koordinatoriui glaudžiau bendradarbiauti su tiksline auditorija ir dar veiksmingiau pritaikyti veiklas pagal jų poreikius ir lūkesčius.

• Socialinis konsultantas ir kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius turėtų būti susipažinę su stigmatizacijos ir diskriminacijos temomis. „Receptinio meno“ programos siūlo erdvę be diagnozių. Dalyviams nėra draudžiama paminėti savo diagnozę, tačiau tai nėra forumas gilintis į ją išsamiai. Taip pat visi dalyviai turėtų jaustis laukiami ir būti traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo jų kilmės, negalios, lyties, amžiaus ir/ar socialinės padėties. Laikykitės neutralaus ir nešališko požiūrio. Prieš įsipareigodami vesti kultūros ir meno veiklas, įsisąmoninkite savo pačių prielaidas ir išankstinius nusistatymus bei venkite priskirti dalyviams tam tikras socialines tapatybes ir su jomis siejamas vertybes, gyvenimo būdus ar patirtis. „Receptinio meno“ programos turėtų būti erdvė, kurioje dalyviai gali būti savimi, nutolę nuo stigmatizacijos ir diskriminacijos.

• Atsižvelkite į prieinamumo klausimus – tai gali apimti, ar veiklų vieta yra tinkama asmenims su negalia.

• Kurkite ritualus. Ritualai, apibrėžiami kaip pasikartojantys elementai, esantys kiekvienoje veikloje, gali suteikti struktūrą, saugumo ir bendrumo jausmą. Pavyzdžiui, kiekvieną veiklą galima pradėti kvėpavimo pratimu ir/arba akimirkai užsimerkti, siekiant nusikelti į esamą momentą ir pasiruošti pradėti veiklą atsipalaidavus.

• Planuokite pertraukas. Į veiklas įtraukite pertraukas, kad būtų subalansuotas veiklų ir poilsio laikas. Pertraukos suteikia galimybę dalyviams pasikeisti mintimis ir refleksijomis bei geriau pažinti kitus dalyvius. Taip pat reikia atsižvelgti į skirtingus dalyvių poreikius – kai kuriems gali būti sunku ilgai išlaikyti dėmesį. Svarbu informuoti dalyvius, kad prireikus jie gali pasiimti papildomą pertrauką veiklos metu.

• Aktyvus ir pasyvus dalyvavimas. Remkite dalyvius veiklų metu. Nors visiškai priimtina, jei dalyviai dalyvauja pasyviai, švelniai skatinkite aktyvų dalyvavimą, siūlydami veiklas, kurios nereikalauja ankstesnės patirties mene. Įvertinkite grupę ir nustatykite, ar ji galėtų pasinaudoti komandinėmis veiklomis, kuriose gali dalytis idėjomis ir plėtoti vieni kitų indėlį.

• Savarankiškas dalyvavimas. Dalyviai turėtų žinoti, kad jų dalyvavimas veiklose yra savanoriškas, ir jie gali nuspręsti, kad programa jiems netinka. Jei dalyvis nori pasitraukti, svarbu pranešti, kad tai yra priimtina. Paklauskite dalyvio apie priežastį, kodėl jis nori pasitraukti. Žinoma, reikėtų pabandyti rasti būdą, kaip dalyvis galėtų likti programoje, pavyzdžiui, dalyvauti veiklose vieną kartą per savaitę vietoje dviejų arba suteikti galimybę perkelti į kitą programą, kuri galėtų geriau atitikti jo/jos poreikius.

• Atsiliepimai ir refleksija. Suteikite dalyviams galimybę pateikti atsiliepimus apie „Receptinio meno“ veiklų vedimo procesą ir pačias veiklas. Organizuokite diskusijas, kuriose dalyviai galėtų apmąstyti savo patirtis ir įgytas žinias.

• Savianalizė. Būdami socialiniai konsultantai arba kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriai, turėtumėte nuolat užsiimti savianalize, siekdami atpažinti ir kritiškai įvertinti savo savybes dalyvių atžvilgiu.

Sukurkite šiltą priėmimą dalyviams ir aiškiai pateikite gaires ir lūkesčius dalyvauti „Receptinio meno“ programoje, pvz., konfidencialumą grupėje, komunikaciją ir pan. Pradinis užsiėmimas turėtų būti orientuotas į tai, kad dalyviai susipažintų vieni su kitais.

Pradėkite nuo meno veiklos, kuri leistų dalyviams lengvai įsitraukti, pavyzdžiui, tapymo ar rankdarbių, nes tai leidžia jaustis patogiai, dirbti savo tempu, bet vis tiek turėti galimybę bendrauti su kitais. Programai progresuojant, galima įtraukti labiau išraiškingas veiklas, tokias kaip scenos menai ar dainavimas, kur dalyviai gali praktikuoti pasitikėjimą savimi ir jaustis užtikrintai vieni kitų akivaizdoje. 

Socialinis konsultantas kartu su kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriumi turėtų siekti rasti tinkamą pusiausvyrą tarp dalyvių pažeidžiamumo ir saugios, saviraiškai atviros erdvės, tuo pačiu suteikiant galimybes dalyviams atsiskleisti kūrybiškai ir patirti asmeninį augimą veiklų metu.

Programos viduryje socialinis konsultantas, individualiai arba grupės metu, skatina dalyvius apmąstyti, kaip patirtys, įgytos per kultūrinių veiklų ir meno veiklas, gali būti pritaikytos kasdieniame gyvenime po „Receptinio meno“ programos.

Taip pat reikėtų numatyti galimybes dalyvių susitikimams po „Receptinio meno“ programos pabaigos, kad socialinis konsultantas turėtų pakankamai laiko susisiekti su atitinkamais partneriais ir suorganizuoti tęstinio įsitraukimo galimybes, atsižvelgiant į dalyvių poreikius bei pageidavimus toliau dalyvauti kultūrinėse, meninėse ir socialinėse veiklose.

Baigiamojo „Receptinio meno“ programos susitikimo metu svarbu numatyti laiko dalyviams kartu prisiminti praleistą laiką ir reflektuoti įvairias veiklas, grupinę patirtį bei asmeninį augimą.

Tam tikros kultūrinės veiklos ir meno užsiėmimai gali sukelti emocijas, pavyzdžiui, klausantis muzikos, skaitant literatūrą, atliekant meninę kūrybą ar žiūrint teatro pasirodymą. Šios emocijos gali būti įvairios – nuo liūdesio, ašarų iki visiško emocijų antplūdžio.

Svarbiausia yra užtikrinti erdvę individualiems dalyviams išreikšti savo emocijas. Socialinis konsultantas turėtų būti šalia ir palaikyti dalyvį. Paprasto klausimo, pavyzdžiui, „Ar viskas gerai?“, dažnai pakanka, kad dalyvis jaustųsi saugiai ir galėtų išreikšti jausmus. Svarbu klausyti ir patvirtinti, kad leisti emocijoms atsiskleisti yra normalu ir sveika – tai suteikia galimybę išreikšti susikaupusią vidinę įtampą.

Situacijose, kai socialinis konsultantas nėra kartu, svarbu, kad kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius būtų pasirengęs spręsti galimas situacijas. Reikėtų pažymėti, kad tokios situacijos pasitaiko ne tik „Receptinio meno“ programose, todėl dauguma koordinatorių jau turi strategijas, kaip su jomis tvarkytis.

Svarbu, kad kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriai parodytų, jog jie jaučiasi patogiai ir pasitiki savo gebėjimu tvarkytis su emocinėmis situacijomis, jei jos kiltų. Jei ne, aptarkite su socialiniu konsultantu savo poreikius, kad būtumėte pasiruošę ir aprūpinti įrankiais tokiose situacijose, jei socialinio konsultanto nebūtų dalyvaujant veikloje.

Svarbu, kad tiek kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriai, tiek socialinis konsultantas žinotų savo gebėjimus, kompetencijas ir atsakomybę dirbant su asmenimis, turinčiais psichikos sveikatos problemų. Jei jūs ar socialinis konsultantas pajusite, kad situacija viršija jūsų gebėjimus, būtina žinoti, su kuo tokiais atvejais susisiekti.

Jeigu jūs, kaip kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius, turite tiesioginių rūpesčių dėl dalyvio psichikos sveikatos ir gerovės, visada turėtumėte kreiptis į reikalingą medicinos pagalbą teikiantį specialistą ir likti su dalyviu, padedant jam gauti reikiamą pagalbą ir palaikymą.