„Receptinio meno“ programos veiklų planavimas ir rengimas

„Receptinio meno“ programa gali apimti šias kultūros ir meno sritis:

• Scenos menai – dainavimas, šokiai, vaidybos veikla;

• Vaizduojamieji menai – dizainas ir amatai, pvz., tapyba, molio modeliavimas, siuvimas;

• Skaitmeninis menas – fotografija, animacija, filmų kūrimas;

• Literatūros menai – skaitymas, kūrybinis rašymas, pasakojimas;

• Kultūrinės veiklos – muziejų lankymas (pvz., meno ir vietos istorijos muziejai), galerijos, koncertai, bendruomenės renginiai, kultūros festivaliai ir mugės.

Kai nustatoma „Receptinio meno“ programos tikslinė auditorija bei tinkami nukreipimo kanalai ir metodai, reikėtų apgalvoti, kaip asmenys, gavę receptą, bus supažindinti su programa ir kaip jie gali įsitraukti į programą.

Yra mokslinių įrodymų apie teigiamą tiek pasyvaus, tiek aktyvaus įsitraukimo į meną poveikį (nuoroda į šaltinį).

Rekomenduojama, kad veiklos apimtų abu įsitraukimo tipus. Dalyviai aktyviai įsitraukia į veiklas ir kūrybinius procesus, aktyvina kūną bei jutimus, kas gali suteikti galimybę jų pačių kūrybiniam saviraiškos procesui. Pasyvus įsitraukimas taip pat gali skatinti kūrybinę saviraišką – pavyzdžiui, muziejuje stebint paveikslus arba klausantis muzikos – tai gali stimuliuoti, įkvėpti ir suteikti dalyviams pasitenkinimo bei džiaugsmo jausmą.

Pradžioje naudinga nustatyti tam tikrą struktūrą veikloms programoje, tuo pačiu leidžiant veiklas pritaikyti pagal grupės poreikius, interesus ir indėlį.

Tai reiškia, kad nors pateikiama aiški veiklų struktūra, dalyviai taip pat gali būti kviečiami prisidėti ir siūlyti idėjas veiklų eigai. Žinoma, struktūra turi būti koreguojama, jei socialinis konsultantas arba kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriai mano, kad ji neatitinka tikslinės auditorijos poreikių.

Šios rekomendacijos gali būti naudojamos siekiant sukurti gerą „Receptinio meno“ veiklų struktūrą:

• Ritualai kuria saugumą ir pasitikėjimą. Pavyzdžiui, kiekvieną susitikimą galima pradėti vienodu būdu, kas gali padėti sukurti nuotaiką įtraukti dalyvius į kultūros ir meno veiklas.

• Pertraukos kiekvienos veiklos metu leidžia užmegzti socialinius ryšius grupėje. Taip pat turėtų būti galimybė asmenims atsitraukti ir pailsėti, jei reikia. Pertraukų poreikis daugiausia priklausys nuo jūsų tikslinės auditorijos – asmenims, patiriantiems stresą, gali prireikti daugiau pertraukų, o jauniems dalyviams – mažiau.

• Kiekviena veikla turėtų suteikti atvirą erdvę ir galimybes asmeniniam bendravimui tarp dalyvių.

• Reguliariai skatinkite dalyvius teikti atsiliepimus, kad „Receptinio meno“ programa galėtų būti pakoreguota, jei to prireiktų.

• Išlikite lankstūs! Gera bendroji struktūra suteikia tvirtą pagrindą „Receptinio meno“ programai, tačiau lankstumas yra būtinas, kad veiklos būtų pritaikytos tikslinės auditorijos poreikiams.

„Receptinio meno“ programos dažniausiai vyksta kultūros ir meno įstaigose, kas sustiprina kultūrinę programos aplinką. Tačiau, jei vietos turi ribotą prieinamumą (pavyzdžiui, žmonėms su judėjimo sutrikimais, kai problema gali būti laiptai), „Receptinio meno“ programos gali vykti alternatyviose vietose, tokiose kaip švietimo įstaigos, bendruomenės centrai ir pan., kur prieinamumas leidžia dalyvauti asmenims su judėjimo sutrikimais ir neįgaliesiems vežimėliuose. Lauko erdvės gali pasiūlyti malonią natūralią aplinką daugeliui kultūros ir meno veiklų.

Nuotrauka: Lelde Goba

Priklausomai nuo vietos konteksto, „Receptinio meno“ programos vieta gali būti ta pati viso programos laikotarpio metu arba keliose vietose, leidžiančiose susitikti ir dalyvauti kultūros bei meno veiklose natūralioje aplinkoje. Jei veiklos vyksta keliose vietose, tikslinei auditorijai gali būti naudinga kiekvieną kartą su socialiniu konsultantu susitikti toje pačioje susitikimo vietoje, iš kurios kartu būtų keliaujama į veiklas.

Renkantis „Receptinio meno“ programos vietas, reikėtų atsižvelgti į apšvietimą, šilumą, komfortą ir patalpą, kuri nebūtų nei per maža, nei per didelė. Taip pat svarbu įvertinti triukšmą ar garsus, kurie gali trikdyti arba sukelti stresą patalpoje ar aplinkoje. Pagrindinis aspektas – sukurti „saugią erdvę“, kurioje tikslinei auditorijai būtų galima laisvai ir aktyviai dalyvauti kūrybinėse veiklose bei socialinėje sąveikoje, skatinančioje priklausymo bendruomenei jausmą.

Reikalingos medžiagos ir įranga veikloms greičiausiai atitiks tas pačias medžiagas ir įrangą, kurias kultūros ir meno institucijos naudoja savo kasdieninėse kultūros veiklose.

Nuotrauka: Saldus Municipality

Atsižvelgiant į tikslinę auditoriją planuojant medžiagų ir įrangos poreikį, vyresniems žmonėms gali būti sunku įvaldyti smulkiąją motoriką, o žmonėms su tam tikromis negaliomis turėtų būti prieinama lengvai valdoma įranga. Visada atsižvelkite į saugumo priemones naudojamose medžiagose ir įrangoje veiklų metu.

Meninis meistriškumas nėra pagrindinis „Receptinio meno“ programų tikslas; todėl pasirinkta įranga neprivalo atitikti aukščiausių atitinkamos meno veiklos standartų. Vietoje to užtikrinkite, kad įrankiai, medžiagos ir įranga būtų prieinami dalyviams su skirtingomis gebėjimų galimybėmis. Apsvarstykite alternatyvas ar pritaikymus, kad būtų atliepti skirtingi poreikiai.