Tikslinės auditorijos atrinkimas

„Receptinio meno“ programos meninėse ir kultūrinėse veiklose gali dalyvauti asmenys, patiriantys lengvus ar vidutinio sunkumo psichikos sveikatos sunkumus, taip pat asmenys, kuriems kyla psichikos sveikatos problemų išsivystymo rizika.

Be to, veiklose gali dalyvauti asmenys, ieškantys netradicinių psichikos sveikatos stiprinimo būdų, pavyzdžiui, ne terapinio pobūdžio priemonių, skirtų palaikyti ar gerinti psichikos sveikatą.

Kas negali būti įtraukti?

„Receptinio meno“ programos, kaip ne terapiniai metodai, gali būti netinkamos asmenims, turintiems sunkių psichikos sveikatos sutrikimų ir nedalyvaujantiems terapijoje, nes tokiu atveju socialiniam konsultantui reikėtų papildomų išteklių ir (ar) kompetencijų dalyvių poreikiams atliepti. Be to, asmenims, turintiems sunkių psichikos sveikatos sutrikimų, gali būti sudėtinga užtikrinti erdvę be diagnozių.

Asmenys, ieškantys terapinio požiūrio psichikos sveikatai stiprinti, gali manyti, kad programa neatitinka jų poreikių. Vis dėlto „Receptinio meno“ programos gali būti naudingos kaip terapijos papildymas.

„Receptinio meno“ programų tikslinės auditorijos kriterijai turėtų būti aptarti ir suderinti su valdymo grupe arba, jei taikytina, su sprendimų priėmėjais (pvz., administracijos vadovais) jau finansavimo planavimo etape.

Tikslinė auditorija gali priklausyti konkrečiai amžiaus grupei, pavyzdžiui, jaunimo ar vyresnio amžiaus asmenų grupei, arba būti sudaryta iš asmenų, patiriančių panašius sunkumus, tokius kaip su darbu susijęs stresas, nerimas ar depresija.

Nuotrauka: Lelde Goba

Anksčiau „Receptinio meno“ programos buvo kuriamos asmenims nuo 16 metų, dažnai orientuojantis į konkrečius amžiaus intervalus, pavyzdžiui, 16–25 metų, 30–65 metų ir pan.

Svarbu, kad socialinis konsultantas būtų motyvuotas dirbti su konkrečia tiksline auditorija ir turėtų gebėjimų ją palaikyti bei įtraukti. 

Nuotrauka: Jaroslav Gaszyński

„Siekiant įtraukti jaunimą į „Receptinio meno“ programas, svarbu eiti ten, kur yra jauni žmonės, pavyzdžiui, į mokyklas. Reikėtų užsitikrinti mokyklos vadovo ir mokytojų, tiesiogiai dirbančių su konkrečia amžiaus grupe, palaikymą. Renkantis meno veiklų mentorius, svarbu, kad jie turėtų patirties dirbant su jaunais žmonėmis. Meniniai gebėjimai neturėtų būti vienintelis atrankos kriterijus. Remiantis mūsų patirtimi, naudinga atsiklausti dalyvių nuomonės apie veiklas ir meno veiklų mentorius. Taip pat svarbu planuoti pertraukas, kurių metu dalyviai galėtų laisvai pabendrauti, pavyzdžiui, prie arbatos, pyrago ar picos – tai gali suteikti vertingų įžvalgų apie jų lūkesčius. Dažnai jaunimui lengviau veikti ir išsakyti mintis grupėje nei individualiai.“ Vakarų Pomeranijos (Westpomeranian) „Receptinio meno“ bandomoji programa.

Nuotrauka: Lelde Goba

„Darbas su mišria grupe turi pridėtinę vertę, nes buvimas tik tarp panašių žmonių ar toje pačioje aplinkoje kartais gali sustiprinti psichikos sveikatos sunkumus. „Receptinis menas“ suteikia galimybę saugioje kūrybinėje aplinkoje susitikti su skirtingais žmonėmis. Tai padeda mažinti stereotipus, nes buvimas kartu tampa mokymosi procesu – priimant skirtumus, atrandant bendrus interesus ir bendradarbiaujant grupėje. Patys dalyviai teigia, kad būdami grupėje su skirtingais žmonėmis jaučiasi labiau priimti, nestigmatizuojami ir nesmerkiami, jaučiasi tokie patys kaip visi kiti. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad dirbant su įvairialype grupe socialinis konsultantas turi atidžiai stebėti grupės dinamiką, kad visi jaustųsi saugiai ir patogiai, o įvairovė netaptų trukdančiu veiksniu.“ Cėsio „Receptinio meno“ bandomoji programa.

„Receptinio meno“ programos gali būti kuriamos konkretiems pogrupiams, kuriuos sieja bendras požymis, pavyzdžiui:

• lytis – moterys ar vyrai, nebinariniai asmenys, lyčiai neutralios tapatybės ir kt.;

• pomėgiai – dailė, dainavimas, muzika, skaitymas, mezgimas ir kt.;

• asmenys, kuriems kyla psichikos sveikatos sutrikimų rizika dėl naujos ligos, pavyzdžiui, sergantys širdies ligomis ar onkologiniai pacientai;

• asmenys, kuriems kyla psichikos sveikatos sutrikimų rizika dėl gyvenimo situacijos, pavyzdžiui, netekties, skyrybų, tėvystės / motinystės, darbo praradimo ar išėjimo į pensiją;

• asmenys, jau patiriantys psichikos sveikatos sunkumų, tokių kaip stresas, nerimas ar lengva–vidutinio sunkumo depresija.

Gavus nukreipimą, svarbu su dalyviais susisiekti per 2–3 darbo dienas, nes dalyvio motyvacija dalyvauti programoje per šį laiką gali sumažėti arba išnykti.

Rekomenduojama, kad socialinis konsultantas:

• Gavęs nukreipimą, susisiektų su potencialiu dalyviu ir pakviestų jį į susitikimą, kurio metu būtų įvertinta, ar „Receptinio meno“ programa yra tinkama konkrečiam asmeniui. Susitikimo metu aptariami dalyvio poreikiai, situacija, lūkesčiai programai, išsamiau pristatoma pati programa ir dalyvio motyvacija prisijungti.

• Suorganizuotų įvadinį susitikimą, kuriame visi dalyviai turėtų galimybę susipažinti tarpusavyje dar prieš prasidedant programai. Tai leidžia užmegzti pirmąjį kontaktą be iš karto patiriamo dalyvavimo veiklose spaudimo.

• Įvadinio susitikimo metu pabrėžtų saugios, pagarbios ir nuo rezultatų ar pasirodymo lūkesčių laisvos erdvės svarbą, skatindamas įtraukią aplinką, kurioje visi dalyviai jaustųsi vertinami ir gerbiami.

• Sudarytų galimybes dalyviams užduoti klausimus ar išsakyti rūpimus klausimus privačiai arba anonimiškai, jei jie to pageidauja. Taip pat informuotų dalyvius, kad jie bet kuriuo metu gali išeiti iš patalpos ar padaryti pertrauką, jei jaučia tokį poreikį.

Pristatant dalyviui programą, būtina paaiškinti, kad dalyvavimas joje yra savanoriškas, o pati programa nėra terapinė – ji skirta psichikos sveikatai ir gerovei stiprinti. Taip pat svarbu, kad nukreipimo kanalai ir (arba) socialinis konsultantas pabrėžtų, jog dalyviams nereikia turėti jokios ankstesnės kultūrinės ar meninės patirties, kad galėtų dalyvauti programoje.

Svarbu sudominti dalyvius, komunikaciją kryptingai pritaikant konkrečiai tikslinei auditorijai. Komunikacijos pobūdis skirsis priklausomai nuo amžiaus grupės ir nuo to, ar programa orientuota į tam tikrus sveikatos ar socialinius iššūkius.

• Visa komunikacinė medžiaga turėtų būti kuriama atsižvelgiant į tikslinę auditoriją, kad ji iš karto būtų atpažįstama kaip aktuali ir patraukli.

• Naudojama kalba turi būti aiški, tiksli ir trumpai, bet suprantamai paaiškinanti, kas yra ši programa ir kokios veiklos joje siūlomos.

• Rekomenduojama prie kontaktinės informacijos pateikti socialinio konsultanto nuotrauką – tai suteikia daugiau asmeniškumo ir gali paskatinti dalyvauti tuos, kurie dvejoja.

• Svarbu palaikyti ryšį su dalyviais visos programos metu. Bendravimo forma ir dažnumas turėtų būti suderinti su dalyviais individualiai ir (arba) grupėje. Pradinis susitikimas yra tinkama proga aptarti komunikacijos poreikius.