Kultūrinių veiklų ir meno fasilitatoriai

Kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriai gali būti kultūros institucijų specialistai arba savarankiškai dirbantys menininkai.

Svarbu, kad koordinatoriai turėtų profesinių kompetencijų ir aiškų profesinį interesą bent vienoje kultūros ar meno srityje, pavyzdžiui, vaizduojamajame mene, scenos menuose, literatūroje, muzikoje, šokyje, teatre ar kitose meninės raiškos formose.

Kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius turėtų gebėti įtraukti ir motyvuoti dalyvius, įskaitant asmenis, kurie iki tol neturėjo patirties dalyvaujant kultūros ar meno veiklose.

„Receptinio meno“ programose dirbantys koordinatoriai turi būti lankstūs, todėl svarbu neperkrauti veiklų turinio ir palikti erdvės spontaniškiems prisitaikymams pagal grupės poreikius. Taip pat būtina, kad koordinatorius aiškiai suprastų, jog veiklų turinys neturi apimti terapinių metodų, tokių kaip dailės ar muzikos terapija.

Kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriumi taip pat gali būti asmuo, siekiantis plėsti savo profesines kompetencijas, taikydamas kultūrą ir meną sveikatos stiprinimo ar socialinės įtraukties kontekste.

Kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriaus atsakomybė – kurti ir įgyvendinti kultūrines bei menines veiklas, patrauklias tikslinei auditorijai. Šio specialisto vaidmuo – fasilituoti, įtraukti ir palaikyti asmenis, kurie gali turėti nedaug žinių ar ankstesnės patirties kultūros ir meno srityje bei patirti psichikos sveikatos sunkumų.

Darbas su tokiomis grupėmis reikalauja atsižvelgti į tikslinės auditorijos poreikius, pavyzdžiui, numatyti pertraukas, užtikrinti ramią aplinką, suteikti papildomas instrukcijas ar pagalbą, nes dalyviai gali turėti pažintinių sunkumų ir (ar) anksčiau nebūti išbandę konkrečios technikos ar meno žanro. Kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius kartu su socialiniu konsultantu kuria saugią ir palaikančią aplinką, vesdami veiklas taip, kad dalyviai būtų palaikomi, bet kartu turėtų erdvės laisvai atskleisti savo kūrybiškumą.

Kai kurių kultūrinių veiklų ir meno koordinatorių siūlomos veiklos gali būti lengvai pritaikomos „Receptinio meno“ programai, atliekant tik nedidelius pakeitimus, tuo tarpu kitais atvejais gali prireikti sukurti specialiai programai pritaikytas veiklas. Bet kuriuo atveju koordinatorius turi skirti pakankamai laiko tiek veiklų parengimui, tiek jų įgyvendinimui.

Socialinis konsultantas ir kultūrinių veiklų bei meno koordinatorius turėtų aiškiai apibrėžti savo vaidmenis dalyvių ir veiklų atžvilgiu, siekiant išvengti nesusipratimų ir užtikrinti, kad dalyviai jaustųsi saugiai įsitraukdami į veiklas ir galėtų laisvai reikšti savo kūrybiškumą.

Socialinio konsultanto užduotys:

• palaikyti kultūrinių veiklų ir meno koordinatorius viso „Receptinio meno“ programos laikotarpiu, užtikrinant nuolatinę komunikaciją, susitikimus ir žinių dalijimosi veiklas, taip pat perduodant tikslinės auditorijos poreikius (pvz., pertraukas, pasyvų ar aktyvų dalyvavimą, ne terapinį požiūrį ir pan.);

• bendradarbiauti su kultūrinių veiklų ir meno koordinatoriais planuojant ir vykdant „Receptinio meno“ programas;

• suderinti ir aiškiai apibrėžti lūkesčius dėl veiklų turinio ir koordinatoriaus vaidmens;

• koordinuoti visų kultūrinių veiklų ir meno koordinatorių veiklų tvarkaraščius ir pateikti galutinį veiklų grafiką likus kelioms savaitėms iki naujos „Receptinio meno“ programos pradžios;

• pripažinti ir įvertinti kultūrinių veiklų ir meno koordinatorių indėlį į „Receptinio meno“ programas.